- kopėčios
- kópėčios dkt. Kópėčiomis li̇̀pome ant šiẽno prė́slo miegóti.
.
kopėčios
Look at other dictionaries:
kopėčios — sf. pl. (1) DŽ, (3a) K, J.Jabl 1. DP532 priemonė iš dviejų kartelių, sujungtų skersiniais, kuriais lipama į viršų ar leidžiamasi žemyn, lipynės: Pastatęs kopėčias, lipk, kopk ant žago, ant brago, ant stogo J. Lipa kopėčiom Nm. Jis nuo kopėčių̃… … Dictionary of the Lithuanian Language
kėlimų kopėčios — statusas T sritis informatika apibrėžtis Dviejų arba daugiau greta einančių eilučių pabaigose esantys kėlimo brūkšneliai. Daug perkėlimų, ypač esančių greta, erzina skaitytoją. Rekomenduojama kopėčias, ypač sudarytas iš trijų arba daugiau eilučių … Enciklopedinis kompiuterijos žodynas
karklės — 1 karklės sf. pl. (1), kar̃klės (2) [K] 1. G89, Jn, M.Valanč, K.Būg, Dr, Rt, Prk, Vvr, Pln, Ms, Krt keliami (nesuveriami) vartai; prasti vartai: Karkles palikot atkilas – gyvoliai į daržus sulalėjo Plt. Atkelk karkles, t. y. vartus J. Kad karklės … Dictionary of the Lithuanian Language
liesvos — ×liẽsvos (brus. лecвa) sf. pl. (2) 1. Lz kopėčios: Liẽsvom užlipau į viršų Auk. Laiptų nebuvo – reikėjo lipti paprastom liesvom Prl. Pastatyk prie stogo liesvas, tai ir aš nebijosiu ant kraigo užlipt Vrn. Pristatyk prie pirkios liesvas – reikia … Dictionary of the Lithuanian Language
velnias — sm. (3) KBII54, K, FrnW, RŽ, DŽ, NdŽ 1. LEXXXIII334 mit. žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas: Mūsų mitologijoje velnias pagrobia Aušrinę sp. Pikulas buvęs senas, žilas vyriškis su ilga žila barzda, mirtinai blyškios spalvos, apsisiautęs … Dictionary of the Lithuanian Language
šlitės — šlìtės sf. pl. (2) K.Būg; BzB330, LVIII932 kopėčios: Ir šitai liesvos (kopėčios, šlitės) stovėjo ant žemės BB1Moz28,12 … Dictionary of the Lithuanian Language
virvinis — vir̃vinis, vir̃vinė bdv. Vir̃vinės kópėčios … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
virvinė — vir̃vinis, vir̃vinė bdv. Vir̃vinės kópėčios … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
įlinkti — įliñkti vksm. Jám li̇̀pant net kópėčios įliñko … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atgriūti — intr. 1. virsti atgal: Pamėgino atsikelt, bet dar buvo sustingęs ir atgriuvo atgal Mš. Ariant velėnos atgriū̃va, ir tiek Pc. Ar neatgriùs tos kopėčios? Pc. Teip jie bevalgydami ir begerdami atgriuvo negyvi BM100. Net atgriuvau besijuokdama Lnkv … Dictionary of the Lithuanian Language
